pasubinys

pasubinỹs, -ė̃ smob. (3^4b) Als menk. 1. pataikūnas, pakalikas: Vis tas dvariškis, pono pasubinỹs, pašnypščia J. 2. tarnas juodžiausiems darbams dirbti: Aš pas tave už pãsubinį tai neisiu tarnauti Skr.